pantis

pántis sm. (1) 1. SD240,245, K, Slk, Kv, Grš, Skdt trumpa stora virvė kam supančioti, surišti (ppr. gyvulių kojoms): Pančiok ašvienį, jautį su pánčiais J. Še pántį, gerai supančiok arklius! Sg. Kanapinis pántis už lininį macnesnis Zt. Ką žiemą veiks – pánčius veja Dkš. Atsinešk pántį ir pririšk stipriai Ms. Iž itų linų vija pánčius Lnt. Iš pakulų susukt pántį, tai ilga (ilgai) nešios Nmč. Nuvijau pántį pririšt ienelei Pc. Išpėrė kailį pánčiu Nm. Privijai pantelių iš mano kaselių, pakaustei žirgelį ma[no] aukso žiedeliu LTR(Vlk). | prk.: Velniam tu tą pántį (menk. kaklaraištį) da rišies, jegu batai brudni! Jnk. ^ Atradęs arklį, pančio nesigailėk KrvP(Švnč). Giminė nuo pančio radimo (labai tolima giminė) PPr339. Adaton pančio neinversi LTR(Srj). Sukrypęs kaip pantis LTR(Grk). Kvailas kai pantis Ar. Parvažiuos vėl girtas kaip pántis Vn. Ta karvė numaityta, gulia kai pántis Jrb. Užmušiau gyvatę kap pántį Dkš. Jonuk, jau pantis į tavi žiūria (gausi mušti) Rs. ║ prk. virtinė, kirbinė: Utėlių pánčiai pánčiai eina – tokia nevala! Krš. 2. prk. apie tinginį, prastą žmogų: Aš eisiu tokiam pančiui dar duonos duoti, kad jis kur nesulauktų! Grž. Su itokiu pánčiu reikėjo prabūt visą vieką Arm. Štai tas gudo pantis valkiojasi be darbo gatvėmis ir virkdo vaikus! V.Krėv.

◊ pánčius sùkti velti tarp dantų šieną ir paskui išmesti: Tas arklys nebepaėda, pánčius sùka Ėr.

tinginių̃ pántis Brs didelis tinginys: Baisus tinginių̃ pántis, vos kojas pavelka Kt. O čia dabar kas, tu tinginių panti! V.Kudir.

var̃go pántis vargšas: Kad aš var̃go pántis, tai manęs visi nenori Prn.